Pirmas kartas išprievartavo

“Ir vėl norisi kažko naujo.  Viskas taip nuvalkiota.  Pasenę. Tai ką sugebėjau anksčiau nebetenkina.  Velniop.  Einu gatve. Einu kur veda akys.  Ir nesustosiu.  Grįšiu šiandien,  gal rytoj,  gal dar vėliau.  O gal negrįšiu. Nieko nėra blogiau už tą pačią lovą,  kurią matau kasdien ir už tą patį veidą, kuris šypsosi man kiekvieną rytą.  Šypsosi… jau geriau verktų.  Žinojau, kad santuoka ne man ir koks velnias man liepe tą kilpą mautis […]