Buvau 15 mergaičiukė, labai pasitikinti savimi, visą savo gyvenimą pašventusi žirgams…Jojau nuo 8nerių metų, 14-ojo gimtadienio proga tėvai man padovanojo žirgą…visos atostogos, visas laisvas laikas bėgo žirgyne..brendimas, tas amžius kuomet jautiesi vieniša, niekas tavęs nesupranta, tėvai, -ne tie žmonės kuriems galėjau išsipasakoti, man reikėjo to VIENINTELIO kuriam galėčiau atverti savo širdį…startuodavau , na ir startuoju varžybose, ten ir sutikau jį…Mano svajonių princą…berods tai buvo trikovės varžybos ir jis laimėjo! Žinoma vejavaikė mergaitė nulėkė pasveikinti čempiono, bučkis į žanduką, visa išraudau…na ir prasidėjo, beribiai kliedesiai apie tą svajonių princą-Liną. Naktis iš nakties, diena iš dienos , sapnas iš sapno..sapnavau jį, įsivaizdavau save jo glėbyje…mus kartu…iškilo klausimas, kur laikyti žirga? Žinoma pirma mintis šovus į galvą – pas Liną. Susitariau su draugėmis kad nuvežtų į jo arklidę, na prieš tai pasiskambinau, susitariau susitikti 12val. Atvažiavome laiku..ir prie pat arklidžių stovi jis…labas labas, sveikas sveikas…aprodė jis mums arklidę,  žinoma man ji be galo patiko ir susitariau, kad jau rytoj atvešiu savo žirgą…Kaip tarėm taip padarėm, žirgas rytojaus rytą jau stovėjo pas Liną..buvau tikrai savimi begalo pasitikinti, save laikiau brandžia, bei suaugusia..laiko vėjais neleidau…tą pačią dieną, kai atvažiavo mano žirgas vaikščiojo po arklidę nešiojausi daiktus..man jis padėjo..išvažiavo mano tėvai ir aš likau dviese su Linu…buvau pasirėmusi prie gardo durų ir pajaučiau, kaip mano smulkius pečius apkabino tvirtos rankos…aš nesuglumau, atsisukau ir mano lūpos buvo vos per centimetrą nuo Lino..ten buvo jis..aš tik tam kad netylėt pasakiau tavo tvirtos rankos..ir po tu žodžių mūsų lūpos susilietė..saldus pirmasis bučinys…(aš su juo pirmą kartą šnekėjausi!!!) kuris išaugo į saldų liežuvių žaismą…jo rankos atsidurė man ant liemens…ir mes ,,pagauti,, aistros parvirtome ant šieno..glamonejomės..bučiavomės…mūsų kūnai buvo įkaitę, o sąžinė rami, jog niekas mūsų nepamatys…jis atsargiai man atsegė jojimo liemenę..baltų marškinių sagos atrodo lyg pačios būtų atsisegusios…aš likau su liemenuku..mes aistringai bučiavomės, aš atsegiau jo marškinius…šienas badė mūsų įkaitusius kūnus…jo rankos leidosi žemyn..atsisegė aptemptų jojimo kelnių užtrauktukas, kelnės nulėkė žemyn…net nepastebėjau, kaip abu likom nuogut nuogutėliai…jis mane bučiavo..aš jį..jis sekundelei sustojo, pasžiūrėjo į mane lyg klaustų ,,ar tu To nori?,, aš lyg atsakydama jį pabučiavau, jo rankos praskėtė mano kojas…ir jis atsargiai iėjo labai negiliai į mane (merginų jojančiu daugiau nei 2 metus, mergystės plėvė būna plyšusi) ir vėl sustojo, lyg klaustų, ,,ar neskauda?,, aš nusišypsojau ir jis labai švelniai tai tesė…aš dejavau..jis ritmingai judėjo…man atrodė tai tesėsi amžinybę…buvo labai gera…ir kaip aš maniau, kad tai šlykstu ir panašiai, anaiptol taip nėra!Jis buvo labai atsargus ir švelnus..kai viskas pasibaigė jis apsirengė ir išėjo…tikrai supanikavau, tai ką pasinaudojo ir dingo??!! Jau ašaros akyse, bet jis atėjo…atėjo su dideliu dekiu, apgaubė mane ir paėmė ant savo stiprių rankų..nunešė į persirengimo kambarėlį kur buvo lova, paguldė ir vėl išėjo..atnešė mano drabužius..
Iš lėto mane aprengė..ir pabučiavo…apkabino ir pasisodino ant kelių…tik tada pradėjome šnekėtis, kas tai buvo? Juk matai mane pirmą kartą..jis atsakė: nežinau, tiesiog manyje pabudo žvėris, kurio nesugebėjau sutramdyti, nežinau kas tai…tai aistra…aš pasakiau kad jis man jau senai patinka…jis nieko neatsakė, tik pasiūlė parvežti namo..parvežė , atsisveikinome, o kitą dieną arklideje radau tuziną baltų rožių…viskas buvo kaip pasakoje!
Aš su juo draugauju jau 4 metai, ruošiamės tuoktis..aš nežinau kas tai buvo, kodėl aš? Iš kur ta žvėriška trauka? Turbūt tai likimas…aš begalo jį myliu, jis myli mane, taip lemta…

Komentarai

Komentarai