Atsibundu vieną rytą ir jaučiu- stovi… Stovi, nes sapne kažkokią bobą po mišką vaikiausi, norėdamas jai kažką padaryti. Tik nepagavau – greitai bėgiojo, kad ją kur plynios…
Apsigraibau – ale labai rimtai ten stovi… Vadinasi, reik kažką rimto ir daryti.
Pasisuku į savo dar miegančią draugę, pamatau palaimingai užmerktas akis ir lūpas, suglaustas į raidę „o“ ir taip nesinori man jos žadinti, nu taip nesinori…
Tai pabučiuoju į nosį.
Nieko…
Du kartus į nosį, vieną kartą į kaktą.
Susiraukia, bet po sekundės vėl toliau pučia…
Kišu galvą po paklode, pasižiūriu, kokia situacija su apranga. Kujovai- megztinį apsirengusi, kad naktį nesušaltų. Visgi palapinė, o ne viešbutis…
Bet iš ryto šilta, todėl kišu ranką po megztiniu ir, atsargiai kilstelėjęs, pabučiuoju į pilvą.
Kai išlendu, ji žiūri į mane mieguistom akim ir nieko nesupranta.
– Ką čia darai?
– O į ką panašu?
– Pošliakas…- murma ji ir graibo savo akinių. Pasižiūri į laikrodį.- Ar kiti jau atsikėlė?
– Nežinau. Man pokum. Aš sapną labai gerą sapnavau, tai dabar dūkti noriu.
– Kokį sapną?
– Tave po mišką gaudžiau, o kai pagavau- mylėjomės,- skiedžiu nemirksėdamas. Ir pabučiuoju ją, kad dėl tolesnių ketinimų nebūtų jokių „kaip“ ir „kodėl“. Ji neprotestuoja, tik akinius nusiima, nes stiklai momentaliai aprasoja.
– Ar visiems vyrams tik viena galvoje?- vaidina nepatenkintą po bučinio.
– Kodėl gi? Ne visiems. Kitiems yra ir antra… o retais atvejais- ir trečia,- bambu, galvodamas, kaip čia geriau įsitaisius.- Gal nori pasimyyy…lėti?
Ir pačiam baisu savo tokio pasiūlymo. Pirmas mums kartas, nors kiekvienam iš mūsų- tai tikrai ne po pirmą. Ji prieš mane kažkokį turėjo, aš savo ruožtu kažkada irgi su tokia iš Utenos kutenausi, nors kai prisimeni – nieko ten ypatingo nebuvo… Prostitutė buvo jauna ir labai mažai kalbėjo. Atėjo, padarė darbą ir pabėgo, užmokestį pasiėmusi. O draugai pasveikino su aštuonioliktu gimtadieniu, įvirtę į kambarį ir radę mane be kelnių… Tai vat toks įspūdis. Nuo to laiko gimtadienių nebešvenčiu.
Ji žiūri į mane kažkokiu svajingu žvilgsneliu, tada numeta antklodę, ryžtingai nusitraukia megztinį ir šiltas kelnes. Vos tik suvokęs nebylų atsakymą, entuziastingai pritariu, šienaudamas nuo savęs savo skalbinius. Kai liekame abu tik su apatiniais, jinai suspaudžia mane savo trapiose rankose, lūpomis susieško lygiavertį taikinį ir aš su malonumu išjungiu visus civilizacijos atributus- mąstymą, protą, fobijas ir prietarus. Jeigu žaisti, tai tik pagal natūralias taisykles.
Gerą pusvalandį palapinėje girdžiu tik šlapokus garsus, savo urzgimą ir jos šiek tiek aukštesniu balsu skleidžiamą pritarimą. Fronte vyksta mūšis bučiniais ir glamonėmis, o apkasuose verda visi būtiniausi ingredientai, kuriems, deja, nebus lemta susikombinuoti ir evoliucionuoti į šį tą daugiau nei vienaląstė struktūra… Ne vaikus gi darom… Tam ir prezervatyvą dar „užmetame“, kad paskui nebūtų „baba- tete, noriu pipi…“
Po kažkiek laiko, kai jau smegenys abiems beveik baigia iškristi nuo galvojimo stokos, jos rankos nekantriai nusileidžia žemyn, nagai agresyviai sminga man į sėdmenis. Matyt, metas pereiti į kitą atakos fazę.
Ji patogiai įsitaiso man ant kelių ir bendrom pastangom vairuojame tanką į garažą. Čiut ne aukštasis pilotažas!
Ji nuleidžia galvą man ant peties ir, kai pradeda hipotetinio gamyklinio stūmoklio judesius, kažką dirba ten liežuviu apie ausį ir kaklą. Tuo tarpu aš negaliu liautis glostęs jos nugarą ir užpakalį, jausdamas, kaip partnerės lūpos vis dažniau užleidžia pozicijas dantims. Kai mano skysčiai jau beveik ima lipti viršun, sustabdau ją ir sekundę kitą ramiai sau bučiuojamės, ramindami įsiaudrinusius hormonus. Po to ji vėl nekantriai ima judėti, nes tikriausiai ir sustojome netoli ano galutinio reikalo…
Kai užsimerkia ir parodo stipresnį balsą, aš jau beveik nebesilaikau. Leidžiu viskam vykti savo vaga.
Baigiu, parversdamas ją po savimi ir kažkiek dar refleksiškai judėdamas joje. Ji baigia netrukus, tik ne taip agresyviai.
Kai motina gamta pasitraukia ir vėl imame galvoti, kelias minutes mėgaujamės ramybe ir vienas kito artumu.
Idilę sugadina kažkieno nekantrus barbenimas į palapinės audeklą.
– Paukštužėliai, ką judu ten darot?- girdime pašaipų balsą.
Iškišu iš palapinės galvą.
Prie rūkstančios laužavietės sėdi visa vakarykštė mūsų kompanija ir labai linksmai man mojuoja…

Komentarai

Komentarai