Nekaltybę praradau būdamas 17. Kaimynei, gyvenančiais priešais mane patikdavo, kai ją dulkindavo prie lango, todėl puikiai viską matydavau. Kiekvieną penktadienio ir šeštadienio vakarą pro savo langą galėdavau stebėti tikrą sekso fiestą.

Greta (toks buvo mano kaimynės vardas), gyveno penktame daugiabučio namo aukšte. Šiaurinę jos buto pusę puošė vitrininiai langai, per kuriuos buvo matyti visas jos naujai suremontuotas butas. Greta buvo gracinga keturiasdešimtmetė dama, sėkminga verslininkė – apie tai bylojo jos naujas pilkas mersedesas, stovintis kieme. Jos išvaizdą prisimenu, tarsi būčiau matęs vakar – liekna, apie 170 cm ūgio, žalių akių brunetė. Kaip kalbėjo kaimynai, Greta prieš kiek daugiau nei dešimtmetį išsiskyrė su savo vyru, kuris ją išdavė. Kalbama, kad žavioji ponia tuomet „paskendo“ alkoholio liūne, net bandė nusižudyti, tačiau darbo rutina ir „savaitgalinė emocinė terapija“ ją išgydė.

Nors Gretą stebėjau tik mėnesį, mačiau kaip ją dulkino gal koks dešimtis vyrų. Tikslaus Gretos vyrų tipo man nepavyko nustatyti – visi jie buvo skirtingi: nuo Švarcnegerį primenančių raumenų kalnų iki Mikė Pukuotuką primenančių apvalučių. Skyrėsi ir jos vyrų socialinis statusas – joje pabuvojo tiek pasiturintys verslininkai, tiek kurjeriai.

Vieną dieną, kai ėjau namo iš mokyklos, pastebėjau, kad Greta iš savo visureigio traukia sunkius krepšius.

– Gal Jums reikia pagalbos? – paslaugiai paklausiau aš.

– Jeigu nesunku… – dūsaudama atsakė Greta.

Sunešęs krepšius į jos butą suskubau atsisveikinti, tačiau man priartėjus prie durų Greta mane sustabdė.

– Jaunuoli, neskubėk. Išgelbėjai mane! – su palengvėjimu tarė ji – prisėsk, išgersim arbatos, turbūt sušalai.

Kadangi atsisakyti buvo nemandagu, nusiaviau batus ir prisėdau ant jos kreminės odinės sofos.

– Kažkur tu man matytas… – iš virtuvės pasigirdo Gretos balsas.

– Gyvenu kaimynystėje… – kiek pasimetęs atsakiau aš.

Greta grįžo iš virtuvės nešina dviem porcelianiniais puodeliais, iki kraštų pripildytais juoda arbata su pienu. Staiga ji paklausė:

– Ar tik ne tu per savo langą mane stebi?

– Na aš… ne… nenorėjau nieko blogo… netyčia mačiau… – bandžiau išsisukti aš.

– Nurimk, – ramindama mane tarė Greta – viskas gerai.

Kambaryje įsivyravo nejauki tyla. Bandydama ją išsklaidyti Greta paklausė:

– Kaip manai, ar mane dar kas nors stebi?

– Na, kaimynai ne itin gražiai apie jus kalba… – sąžiningai atsakiau aš.

– Kaimynai… – gerokai įpykusi tarė Greta – ką tie, sekso tik per šventes gaunantys idiotai daugiau gali daryti, tik apkalbinėti. Turbūt daugiausiai burba bobos?

– Taip… – pritardamas linktelėjau galva.

– Pavydi sukos, – jau kiek ramesnė pasakė Greta – jos žino, kad jų vyrai, pisdami jas, galvoja apie mane.

Kambaryje vėl įsiviešpatavo tyla.

– O tu, ar jau su kuo miegojai? – pasmalsavo Greta.

– Na… aš… – pradėjau neaiškiai mikčioti

– Kaip matau, ne – su šypsena veide atsakė Greta.

Priėjusi prie manęs ji numovė man kelnes. Mane ištiko šokas. Negalėjau pajudėti. Tai pamačiusi Greta suprato, jog viską reiks atlikti pačiai, todėl nusimovusi kelnes bei kelnaitės užsiropštė ant manęs ir pradėjo joti. Nors labai norėčiau pasigirti, koks Dievas lovoje buvau, realybė buvo kiek kuklesnė. Viskas truko gal minutę – tada nevalingai baigiau jai į vidų ir baisiai išsigandau.

– Nebijok, aš geriu piliules – drąsindama tarė Greta ir nulipusi nuo manęs nuėjo į vonią.

Jaučiausi tragiškai. Daug kartų įsivaizdavau savo pirmąjį kartą, tikėjausi jog būsiu sekso guru, jog nuo mano moters aimanų drebės sienos. Tačiau viskas baigėsi tokiu fiasko… Netyčia apsiverkiau. Tuo metu iš vonios išėjo Greta.

– Nusiramink, nebuvo taip blogai – supratusi kas man yra tarė ji – kitą kartą bus geriau!

Neatsakiau nieko. Paskubomis apsimoviau kelnes, apsiaviau batus ir išbėgau iš jos buto netaręs nė žodžio. Toks buvo mano pirmasis kartas. Ateityje vis dažniau susitikdavome su Greta ir seksas būdavo vis geresnis ir geresnis, po trečio karto ji pasiekė orgazmą, o aš jau ištempdavau ir pusvalandį.

Komentarai

Komentarai

Unknown source